The making of a classic
[-radio voices-]
The making of a classic
[-radio voices-]
U96 – Art of U96
Aš retai darau klasikinius laikrodžius – dažniausiai mano laikrodžiai yra akivaizdžiai laisvalaikio laikrodžiai – šlifuoto išbaigimo korpusais, įvairiais gana sportinio ir/ar karinio stiliaus ciferblatais etc. Ir taip, juos žinoma galima dėvėti ir prie formalios aprangos (turint omenyje, kada dabar Lietuvoje net ir aukštas pareigas užimantys asmenys neretai prie formalaus kostiumo dėvi kokį Garmin sportinį riešo kompiuterį arba (kas dar baisiau) kokią nikeliuotą piguvą), bet vis tik kartais reikalingas labiau klasikinis, griežtas laikrodis blizgančiu korpusu, aiškiu ir neperkrautu ciferblatu, lakoniškas ir stilingas. Klasikinis laikrodis.
Ir nors pastarasis (nuotraukose matomas) gal ir ne visai šimtu procentų toks yra (ir 45mm korpusas per didelis kaip grynai klasikai (turėtų būti <40mm), ir karūnėlė ne visai to stiliaus, o ir dirželis perforuotas irgi ne absoliučiai stilistiškai atitinka), bet kai švogeriui jubiliejaus proga dariau laikrodį, tai mintis buvo būtent tokia – padaryti klasikinį laikrodį, kurį būtų galima dėvėti prie išeiginio kostiumo einant į kokį grand apdovanojimą ;)
Taigi: poliruotas nerūdijančio plieno korpusas bei toks pats blizgantis, it poliruotas, mechanizmas, stilingos durklų (dagger) stiliaus rodyklės ir… va su ciferblatu kaip tik ir iškilo kiek niuansų. Nes ciferblatas, kuris buvo kartu su rodyklėm, stilistiškai žinoma tiko idealiai, bet… Tai, kad jis per didelis, tai problema išsprendžiama (ne pirmas kartas). Bet deja paties ciferblato būklė buvo toli gražu ne ideali – ant jo buvo ir dėmių ir pabraižymų. Ir nors šie defektai ir buvo gan nežymūs, bet patikėkit manim – ant ciferblato bet kokia smulkmena akį rėžia…
Tad kilo idėja ciferblatą perdažyt – kas nors nebuvo visiškai paprasta, bet pavyko sėkmingai. O kadangi siekiamas buvo klasikinis stilius, tai ir spalva buvo pasirinka tokia high class: tai kas angliškai yra vadinama off white, – ne visiškai absoliučiai balta, bet su nedideliu vos matomu gelsvai-rusvu / dramblio kaulo atspalviu. Gaila, kad mano fotografiniai gebėjimai nelabai leidžia nuotraukose tą spalvą kokybiškai perteikti – ciferblatas atrodo baltas ir tiek…
Stilistiškai šis ciferblatas su rodyklėmis gerokai primena kažkada darytą Fiat Lux projektą, bet korpusas, kuris yra gerokai lengvesnis vizualiai (jis kiek mažesnio skersmens, mažiau griežtų geometrinių formų bei mažiau masyvus konstrukciškai), o dar ir poliruotas, dėl to palieka kiek kitą, gerokai labiau formalų kostiuminį, įspūdį.
Specs:
Ciferblatas: Kaip aukščiau rašyta, buvęs kažkada kišeniniame laikrodyje, sumažinto skersmens (nuo 41,5mm iki 40,9mm), perdažytas beveik balta / labai šviesia dramblio kaulo spalva.
Rodyklės: Auksiniai (tikėtina netgi išties auksiniai, o ne tiesiog paauksuoti, nes akivaizdžiai kažkada buvę auksiniame kišeniniam laikrodyje) durtuvai atkeliavę kartu su ciferblatu. Vienas labai man patinkantis jų niuansas, tai minutinė rodyklė, kurios galas kiek nulenktas žemyn (kas matyti kai kuriose nuotraukose). Nežinau kodėl, bet man tai kažkodėl labai gražu ;)
Korpusas: 45mm poliruotas nerūdijančio plieno Alpha.
Mechanizmas: “Kaltinis” (hammered) nikeliuotas Unitas 6498. Praktiškai NOS (new old stock). Dauguma mechanizmų net ir su gera priežiūra laikui bėgant kiek oksiduojasi ir dėl to tampa nebe tokie blizgūs; šitas gi matyt yra geriausios būklės 6498 kokį esu regėjęs – praktiškai idealus ir švyti kaip naujas veidrodis. Panašu, kad didžiąją dalį savo gyvenimo kišeninis laikrodis, iš kurio yra šis mechanizmas, buvo praleidęs saugiai ir sausai giliame stalčiuje po drabužiais :)
Dirželis: 22mm itališkas Azzuro Deluxe tamsiai rudas perforuotas (rally). Kaip jau minėta perforacijos ne idealiai atitinka klasikinį stilių, bet aš mėgstu perforuotus dirželius (nekalbant jau apie tai, kad tai patogu – kai šilta mažiau prakaituoja riešas).
Svoris: 81g (su dirželiu).