Kažkada kai aprašinėjau sesės laikrodį, tai minėjau, kad “yra kitas dar (daug) seniau pradėtas ir vis dar nebaigtas (gerokai per ilgai užsitesęs…) projektas su taipogi senoviniu emaliniu ciferblatu…”.
Tai čia ir tas projektas :)
Jei ‘Mademoiselle Fabuleuse’ buvo baigtas 2016 m. gegužį, o korpusas šiam projektui pirktas kartu su korpusu tėvuko laikrodžiui, kuris baigtas dar 2013 m. rugpjūtį (tiesa panaudojant kitą korpusą), tai galima įsivaizduoti, kiek šis projektas truko (šiaip jis baigtas prieš metus – 2019 m. balandį, – tik aprašymas, kaip įprasta, vėluoja)*. Projektas užtruko, nes nutiko visokių vingių… nors kita vertus nemaža dalis mano projektų trunka keletą metų, tai tame nėra nieko nuostabaus.
Kaip minėjau, galima sakyti, kad šis projektas prasidėjo nuo nusipirkto korpuso. Jį aš pirkau neturėdamas jokių konkrečių planų – tiesiog man patiko jo senovinė forma. Paskui po kurio laiko įsigijau senovinį emaliuotą ciferblatą, kuris tiko į šį korpusą. Na ir liko mechanizmas… o va kaip tik su mechanizmu ir buvo iiiilga istorija…
Pirma nusprendžiau naudoti “auksinį” prancūzišką Edmond Robert (kažkaip dabar neišgooglinu nuotraukos, kad parodyti, kaip jis atrodo). Projektas palaipsniui judėjo į priekį, kol neužmačiau ebay tokio paties Edmond Robert, bet gražesnio – nikeliuoto ir su CDG. Kai šis mechanizmas atkeliavo, paaiškėjo, kad nors jis vizualiai toks pats, tačiau jo skersmuo yra didesnis ir netelpa į korpusą – teko ardyti ir apšlifuoti pagrindinę mechanizmo plokštę. O paskui liko tik išvalyti, surinkti ir jau turėjo būti baigtas laikrodis… ką aš ir padariau.
O tada paaiškėjo, kad laikrodis eina tik tam tikrose pozicijose, o kitose sustoja, kas paprastai reiškia nulūžusią balanso ašelę – bet aš juk ją patikrinau, ji buvo sveika! Geriau apžiūrėjus paaiškėjo, kad ašelė tai sveika, bet vienas iš ją laikančių rubinų yra suskilęs… Teko siųsti mechanizmą į Švediją pažįstamam laikrodininkui, kad pastarąjį pakeistų.
Atrodytų, kad kai mechanizmas grįžo su pakeistu rubinu, jau neliko jokių trukdžių, kad baigti surinkti laikrodį? Manyčiau, kad atsakymas akivaizdus (pagaliau juk nuotraukose matosi, kad laikrodžio viduje esantis mechanizmas pažymėtas ne tuo vardu ;) – ne. Suskilęs rubinas buvo pakeistas, bet per tas keliones pirmyn atgal atsilaisvino kitas akmuo ir laikrodis vėl nėjo… na šitoj vietoj man jau tikrai norėjosi paleisti tą mechanizmą į sieną… :)
Hmmm… kas toliau?
Election to the rescue!!!
Jei kas pamena Captain America aprašymą, tai pasakojau, kaip ten paskutiniu momentu viską išgelbėjo mano stalčiuose turėtas Election mechanizmas. Kaip nekeista, taip nutiko ir šįkart: po visos tos kovos su Edmond Robert, man jau nebesinorėjo turėti nieko su juo bendro ir aš ėmiau stalčiuose ieškot kažkokio kito mechanizmo, kuris tiktų šiam projektui. Ir paaiškėjo, kad, kaip nekeista, labiausiai tinkantis pasirodę besąs vėlgi Election. Nors paminėtina, kad tai nėra identiškas mechanizmas kaip ‘Amerikoj’ – čia jis ir gerokai didesnio skersmens ir storesnis (41.8 x 4.8 mm vs 37.1 x 3.8 mm), nors stilistiškai ir yra toks pats (nes to paties gamintojo).
Paskui dar liko parinkti rodykles ir (iš antro karto) parsisiųsti tinkamą karūnėlę, bet projektas buvo pagaliau baigtas…
Specs:
Ciferblatas: 42.2mm senovinis emalinis su augaline ornamentika. Teko labai truputį jį apšlifuoti, kad tiktų į korpusą (ir apšlifuoti keraminį ciferblatą yra daaaaug didesnis iššūkis, nei kad įprastinius metalinius).
Rodyklės: Rastos / adaptuotos tarp mano stalčiuose turimų irgi labai senos plieninės blued.
Mechanizmas: Election 19b. 16 rubinų. Nuotraukose atrodo netgi geriau negu realybėje, nes kažkaip pranyksta smulkūs subraižymai kurių truputį yra, nors šiaip mechnanizmas išties puikios būklės.
Korpusas: Didelis 50mm UssrWatch (Ukraina) senovinio užapvalinto stiliaus su įmantrios retro formos ‘ausimis’ dirželiui. Tiesa pirkau ji kaip nerūdijančio plieno, o atkeliavus paaiškėjo, kad jis yra chromuoto žalvario (bet buvo jau vėlu kažką daryti, nes išgrežiau skylę prisukimo velenėlio vamzdeliui). Kita vertus, tiek tos ir bėdos – chromuotas žalvaris daug labiau atitinka retro dvasią negu nerūdijantis plienas.
Karūnėlė vizualiai nedidelė (nors 7mm skersmuo šiaip nėra mažas – tiesiog kai korpusas 50mm tai toks įspūdis susidaro) ir kas svarbiausia – plokščia ir priglundanti, idant nedidinti jau minėto ir taip didelio laikrodžio skersmens.
Dirželis: 22mm Museu de Relogio (Portugal) kamštinis (apie tai jau esu rašęs prie Seiko 75RW projekto). Sagtį kaip ir Seiko atveju teko pakeisti, nes atkeliavusi su dirželiu buvo jau itin nekokios kokybės.
Svoris: 103g (įskaitant dirželį).
____________________________
* Kad neatrodytų jog tai rekordas, paminėsiu tik, kad yra vienas projektas, kuris dar vis nebaigtas (nors tikiuosi, kad jei viskas ok, tai šiemet jau užbaigsiu :), kuriam korpusą aš nusipirkau dar 2012 m. vasarį – kažkada seniai seniai, kai dar tik rimčiau pradėjau užsiimti šiuo hobiu…