Klausimas:
Jei Jūs pamatytumėte Ebay parduodamą šį mechanizmą (ši ir tolesnė nuotraukos yra pardavėjo, tai ne itin geros kokybės):
ką Jūs pagalvotumėte?
Nieko? :)
O va mane šis daiktas išties labai sudomino. Nes žmonėms, kurie žino mechanizmus, čia akivaizdžiai matosi, jog konstrukcijos pagrindas yra ETA 6498-1, ant kurio kažkodėl yra sumontuotas ETA 2824-2 automatinio prisukimo modulis. Kombinacija keista, nes ji reikštų, kad jei čia nėra imitacija, tada prieš akis turime 649X serijos mechanizmą, kurį kažkas konvertavo į automatinį(!).
Kai aukcioną laimėjau ir susirašiau su pardavėju, paaiškėjo, kad jis turi dar pora panašių mechanizmų (pastarieji 6497-1), šįkart net su specialiais (dideliais) prisukimo rotoriais. Šiuos mechus aš po neilgų derybų irgi įsigijau…
Iš pokalbio buvo akivaizdu, kad pardavėjas pats nežino, ką parduoda – jei būtų žinojes, matyt būtų viskas (gerokai) brangiau kainavę :). Kita vertus, tai taip pat reiškė, kad aš irgi negalėjau detaliau sužinoti ką perku ir egzistavo rizika, kad nusipirksiu tik krūvą sugedusių dalių…
Tiesą sakant apie tokias 649X mechanizmų konversijas aš žinojau ir anksčiau – esu matęs nuotraukas poros mažaserijinių (vienetinių?) laikrodžių, kurie naudojo šiuos mechanizmus (Packardt PB 497-1 ir ERBE Nr. 20). Ir netgi kažkada seniau esu regėjęs Ebay parduodamą patį tokį mechanizmą (tik kaina buvo man neįkandama).
Šie konkretūs įsigyti mechanizmai labai akivaizdžiai buvo prototipai – konversijos dalių išbaigimas labai utilitarinis (nesistengta suteikt prekinės išvaizdos), kai kurios dalys tarp trijų mechanizmu skiriasi ir matosi, kad tai yra skirtingos tos pačios detalės iteracijos etc. T.y. panašu, kad visai netyčia įsigijau pačius anksčiausius, eksperimentinius tokius mechanizmus.
Kaip ir buvo įtarimų, iš visko ką gavau pavyko surinkti tik vieną veikiantį mechanizmą su funkcionuojančiu automatiniu prisukimu(!), bet ir vieno mechanizmo pakanka, kad padaryti laikrodį :)
Technines detales ir laikrodžio gamybos niuansus papasakosiu prie specifikacijų, bet čia dar trumpai pasidalinsiu įspūdžiais iš nešiojimo. Automatinis prisukimas veikia kokybiškai – laikrodis ir prisisuka be problemų ir turi pakankamą eigos atsargą, kad, nešiojant jį kasdien, nekiltų poreikis jį prisukinėti. Per nugarėlės stiklą matomas masyvus prisukimo rotorius atrodo įspūdingai, o tai, kad kai kurios dalys neturi išbaigimo tik prideda žavesio.
Kita vertus paaiškėjo ir vienas išties didelis minusas, dėl kurio, spėju, ši konversija ir netapo populiari, – vis tik 2824 automatinis modulis yra skirtas daug mažesniam ir gerokai lengviau prisukamam mechanizmui prisukti, t.y. ir savo ruožtu – keliskart lengvesniam rotoriui. O tas besisukantis masyvus rotorius sukuria didesnes nei numatyta apkrovas, dėl ko jis po palyginus trumpo laiko (poros savaičių kasdienio nešiojimo) atsibarškina ir atsipalaiduoja (reikia iš naujo stipriau prisukti jį laikantį varžtą) ir aš turiu nuogąstavimų, kad jeinešioti jį nuolat, tai po ilgesnio laiko visa konstrukcija gali išsibaladot ir sugesti. Tad šis laikrodis lieka mano “kolekcijoj” kaip įdomios konstrukcijos, bet nedažnam nešiojimui skirtas “eksponatas” :)
Specs:
Mechanizmas: Kadangi apie jį jau rašyta aukščiau, tai daug ką pasakoti nėra – kaip minėta, tai ETA 6497-1 ant kurio yra sumontuotas ETA 2824-2 automatinio prisukimo modulis. Tuo tikslu pats mechanizmas yra modifikuotas plius dar yra pagaminta keletas specialių dalių. Kaip galima matyti rotorių iš turimų trijų parinkau gražiausią – su sonnenschliff’u (radialinėm CDG) :)
Korpusas: Tinkamo korpuso radimas tapo pirmuoju iššūkiu. Nors korpusų, į kuriuos telpa 649X, yra daugybė visokiausių, bet šiuo atveju buvo esminis niuansas: dėl sumontuoto automatinio modulio šis mechanizmas yra itin storas – 7.1 mm (paprastas (rankom prisukamas) 649X yra “tik” 4.2 mm storio). O toks storas mechanizmas į paprastus 649X korpusus neįtelpa.
Po matavimų ir internetinių tyrimų paaiškėjo, kad šiuo atveju turėtų tikti korpusas, skirtas kiniškam ST25 giminės mechanizmui (pastarieji mechanimai yra labai stori – kai kurie variantai net berods viršija 7.5mm). Bet kai tokį parsisiunčiau, paaiškėjo, kad jis netinka irgi: nors mechanizmas lyg ir tilpo tiek pagal aukštį tiek pagal skersmenį, bet rotorius neišsiteko galinio dangtelio viduje. Teko tęst paieškas.
Jos paieškos parodė, kad korpusas, kurį naudojau projektui Blue & Orange, egzistuoja dviejose versijose: viena yra skirta 649X giminės mechanizmui (ji ir naudota B&O projekte), kita – jau minėtam ST25.
Parsisiuntus pastarąjį jis puikiai tiko: mechanizmas tilpo idealiai – vietos ne tik kad netrūko, bet ir jokio žymesnio pertekliaus irgi nebuvo. Tiesa… buvo dar vienas niuansas – prisukimo velenėlio aukštis pas ST25 yra daug aukštesnis nei pas 649X. Todėl teko vežti korpusą ir lazeriu užvirinti gamyklinę prisukimo velenėlio skylę, tada išgręžti naują (kurią įdomumo dėlei padariau ne tradiciškai ties 3-ia, bet ties 2-a valanda) ir paskui iš naujo atlikti korpuso finišingą (kas puikiai pavyko – vietos, kur anksčiau buvo skylė, apžiūrinėjant korpusą rasti praktiškai neįmanoma).
Ciferblatas: Vienetinis 39.0mm Neckyzips gamybos pilot stiliaus. Modeliuotas pagal senus 8 dienų aviacinius laikrodžius. Gavau aš jį naudotą, tad kiek pavargusį, bet neturėjau noro perdažinėti iš naujo, tai tiesiog išgręžiau skylę sekundinei rodyklei ir pakoregavau / padažiau labiausiai pažeistas vietas – geriau įsižiūrėjus matosi trūkumai, bet man jie netrukdo. Karunėlė – viena iš įprastinių kiniškų pilot stiliaus.
Rodyklės: TC-9 gilt pilot. Nesunku pastebėti, kad liuminoforas vienoje jų yra kiek ištrupėjęs. Tai nutiko, kai nedėmesingumo akimirką mano rankose laikytas mechanizmas (su jau uždėtu ciferblatu ir rodyklėmis) išsprūdo, aš jį gaudžiau, kad nenukristų… netyčia užkabinau rodykles… valandinė rodyklė pirma man susmigo per gerus pora milimetrų į nykštį, o po to užlinko dvilinka… tada iš to piršto pasipylė kažkoks neadekvatus kiekis kraujo (matyt pataikė į kapiliarą), kuris ėmė visur lašėti… Paprastas atrodytų dalykas staiga pavirto į ištisą dramatišką nuotykį :)
Rodyklę ištiesinau (nors, priklausomai nuo to, kaip krenta šviesa, buvusio lenkimo vieta vis tiek matosi), bet nei keičiau liuminoforą, nei pakeičiau pačias rodykles. Nes, viena vertus, mano nuomone, jos čia geriausiai tinka (iš visų kurias išbandžiau), kita vertus – tegul lieka prsiminimas apie visą tą nuotykį :)
Sekundinė rodyklė net nežinau jau iš kur – tiesiog buvo stalčiuj :)
Dirželis: 24mm juodas džinsinis Diloy Richmond.
Svoris: 120g (su apyranke).
