Seiko Railroad 7550-0010 conversion

Šitas laikrodis, nors iš esmės visai nesudėtingas projektas, bet jo aprašymas matyt bus vienas ilgiausių, jei ne ilgiausias… ir tai čia viską stengiantis parašyti trumpai :) Get a beer, tsknt… na ok, gal ne taip baisiai ;) :DDD

Šiam projekte buvo net keletas “pirmų kartų”: čia pirmas mano Seiko mod’as, pirmas kvarcas… ir (kas žinoma yra smulkmena) pirmą kartą apyrankė yra iš kamščio. Bet iš eilės…

Seiko yra vienas didžiausių laikrodžių gamintojų pasaulyje, kuris gamina tiek mechaninius, tiek elektroninius laikrodžius ir kurio “repertuaras” apima viską – nuo nebrangių masinės gamybos laikrodžių iki itin aukštos kokybės iš esmės rankomis gamintų laikrodžių. Seiko taip pat turi laaabai išplėtotą aftermarket’ą – yra daugybė visokiausių smulkių gamintojų, kurie daro visokiausias tuning’o dalis, – pradedant ciferblatais ir rodyklėm ir baigiant stiklais ir korpusais. Ir atitinkamai yra itin populiaru Seiko laikrodžius perdirbinėti, individualizuojant ir pritaikant prie asmeninio skonio. Aš to niekada nedariau (ir net nesiruošiau :) ), kol nenutiko šis projektas… bet ir jis, reikia pripažint, turi labai nedaug bendro su įprastinėm Seiko modding’o tradicijom.

Kažkada prieš pora metų, besiknaisiodamas ebay, pamačiau sugedusį Seiko kišeninį geležinkelio laikrodį 75RW (ciferblato kodas 7550-0010). Jis buvo neinantis ir be karūnėlės, tačiau man labai patiko rodyklės ir nors aš nežinojau ką aš su juo veiksiu ir kam man jis reikalingas, bet kadangi kaina nebuvo didelė, tai nusipirkau. Jis ilgai gulėjo stalčiuj be jokios didesnės naudos (vien pačias rodykles panaudoti nelabai gavosi, nes kvarcinių laikrodžių rodyklių montavimo skylės yra gerokai mažos).

Prieš kurį laiką aš pamačiau pardavime šį korpusą, tačiau tik praėjus kuriam laikui galvoje kažkaip viskas susidėjo į vieną krūvą: šitas korpusas yra gana specifinis – viena vertus į jį telpa didelis 41mm ciferblatas (nes, kaip jau esu minėjęs, į daugumą korpusų telpa max 37-39mm ciferblatai), kita vertus – jis skirtas mažo skersmes, tačiau didelio aukščio automatiniam mechanizmui. Tas leidžia į jį sumontuoti vidurius iš minėto Seiko geležinkelio laikrodžio. Ir, kaip nekeista, rezultate viskas tiko praktiškai idealiai – tiek mechanizmas (su ciferblatu) yra tobulo aukščio – nuo mechanizmo iki galinio dangtelio lieka matyt tik koks 0.1mm, tiek velenėlio aukštis yra idealiai tinkamas. Ciferblatą teko apšlifuoti (sumažint skersmenį) nuo 42.5mm iki 40.9mm, tačiau net ir tai pavyko be problemų, nes, kaip matyti nuotraukose, visi žymėjimai (minučių markeriai) sutilpo tiesiog idealiai.

Tiesa pati laikrodį aš surinkau taip truputį… “išmaniai” :) Kadangi norėjosi kuo greičiau jį turėt baigtą (o jau paties korpuso gavimas gerokai užtruko), tai šiuo atveju nėra jokio tekinto žalvarinio mechanizmą laikančio žiedo ar pan., o viskas surinkta panaudojant visokias atliekas nuo kitų projektų :) Išorėje žinoma to nieko nematyti (laikrodis ir šiaip atrodo kaip reta gamyklinis), bet nuėmus galinį dangtelį pasimato visas mano “išmanumas” :) Tačiau viskas funkcionuoja puikiai (bent kol kas ;).

Techniniu požiūriu jį matyt reiktų laikyt marriage’u, tačiau paprastai tokiu atveju naudojami senoviniai mechaniniai mechanizmai iš buvusių kišeninių auksinių laikrodžių, o ne (sąlyginai) šiuolaikinių kvarcų.

Ir čia matyt reikia pakalbėt apie patį laikrodžio mechanizmą, nes, manau, nelabai kas tikėjosi, kad kada nors aš darysiu laikrodį su kvarciniu mechanizmu… bent jau aš pats to tikrai nesitikėjau :) Nesitikėjau, nes ne paslaptis, kad dauguma laikrodžių mylėtojų žiūri į kvarcinius laikrodžius švelniai tariant kreivai. Kodėl? Nagi todėl, kad absoliuti dauguma jų mechanizmų yra laikrodinis vienkartinio skustuvo ekvivalentas – jie panaudojami vieną karta, o paskui išmetami. Tai masinės gamybos, žemos kokybės (na, pakankamos atlikti savo funkciją) gaminys. Jų neįmanoma išardyti ar remontuoti – galima tik pakeisti bateriją kai ji baigiasi. Taip, žinoma jie iki tol kol turės būt išmesti matyt dirbs be problemų kokius 5, 10 ar net daugiau metų, bet…

Apie kvarcus matyt reiktų parašyt atskirą postą, kuriame bent trumpai papasakot jų istoriją… tada manau daug kas būtų aiškiau :)

Nelendant į visokias detales galima pasakyti, kad yra kvarcinių mechanizmų kuriuos laikrodžių megėjai gerbia. Viena, tai yra itin aukštos pagaminimo kokybės mechanizmai kaip Rolex Oysterquartz, Seiko 9F, Journe 1210; kita – tai yra aukšto tikslumo (VHP (very high precision) ~10 sek/metus) mechanizmai (paprasti kvarciniai laikrodžiai, nors ir yra žymiai tikslesni nei mechaniniai, bet nėra tokie  tikslūs – ~15 sek/mėn).

Ir nors šis (Seiko 7550A) mechanizmas nėra nei super tikslus, nei super aukštos kokybės, bet Seiko 75XX giminės mechanizmai turi labai aukštą reputaciją – jie vertinami, kaip labai overengineered, kas nenuostabu, nes kažkada ši giminė sukurta specialiai pirmieisiems kvarciniams Seiko profesionaliems narų laikrodžiams. Tai yra high torque mechanizmai – t.y. jie pasižymi rodyklių dideliu sukimo momentu, kuris reikalingas norint net ir dideliame gylyje bei žemose temperatūrose judint masyvias liuminoforu užpildytas naro laikrodžio rodykles (jei atkreipėt dėmesį, absoliučios daugumos kvarcinių laikrodžių rodyklės yra vos ne juokingai mažos ir plonos siekiant jas padaryt kuo lengvesnes). Todėl šis mechanizmas puikiai tiko ir kišeniniam geležinkelio laikrodžiui, kurio rodyklės privalėjo būti didelės.

Šis mechanizmas yra ankstyvojo tipo kvarcinis mechanizmas, kuris gali būti išardomas, valomas ir sutepamas, kaip ir mechaniniai mechanizmai. Ir, esant reikalui, jis gali būti taisomas. Jis kurtas laikais, kai kvarciniai laikrodžiai buvo dar vis naujiena, dėl to jo konstrukcija dar labai atliepia (kartoja) mechaninių laikrodžių sprendimus (konkrečiai imant – Seiko 61XX mechanizmo) – jame net yra eigos reguliatorius, kurio pagalba (atsuktuvu), galima pareguliuoti laikrodį, jei jis skuba ar vėluoja (ko dabartiniuose kvarcuose jau veik niekad nebūna)! Taip, jame jau naudojamas plastikas, bet visos esminės konstrukcijos dalys vis dar yra metalinės ir jis netgi turi varžtais prisuktą tiltą, kuris laiko laikrodžio mechaninę (krumpliaračių) dalį. Tiesą sakant, nors jis ir nėra toks gražus, kaip senoviniai mechanizmai, bet kaip kvarcui jis pakankamai išvaizdus, kad būtų matomas per galinį dangtelį :)

Aš jau esu keletą kartų šiame tinklapyje minėjęs geležinkelio laikrodžius. Kaip ir apie kvarcinius laikrodžius, matyt reiktų kada nors parašyti ilgesnį įrašą ir apie juos – kas tai yra, kodėl jie yra aukštai vertinami laikrodžių mėgėjų etc., – bet šiame įraše priminsiu tik, kad geležinkelio laikrodžiai yra skirti užtikrinti, kad traukiniai tiksliai laikytųsi nustatytų grafikų, nes tai yra esminis būdas išvengti geležinkelio avarijų. Šiais laikais (turint omeny mobilų ryšį, elektronines valdymo sistemas, GPS etc.) jie praradę savo ypatingą reikšmę, bet kažkada tai buvo esminis instrumentas visuose geležinkeliuose. Jie apart aukšto tikslumo taip pat pasižymėjo itin aukštu ciferblatų skaitomumu, kaip pvz. šis laikrodis: dideli skaičiai, didelės rodyklės, visos trys rodyklės yra skirtingos, – viskas padaryta siekiant užtikrinti, kad nebūtų įmanomas suklydimas nuskaitant laikrodžio rodomą laiką.

Čia reikia pabrėžti, kad aptariamas kišeninis laikrodis yra tikras geležinkelio laikrodis, o ne tiesiog kišeninis laikrodis pagamintas geležinkelio laikrodžio stiliumi (tokie gan dažnai pasitaiko). Japonijos geležinkeliuose traukinių mašinistai vis dar apart baltų pirštinių turi taip pat ir kišeninius geležinkelio laikrodžius, kuriems traukinio prietaisų skydelyje yra padaryta speciali vieta (tai išties įdomiai, gan archaiškai, atrodo* :) ). Kiek suprantu, tai greičiausiai tarnauja kaip atsarginis (avarinis?) mechanizmas tam atvejui, jei visa įmantri šiuolaikinė traukinių eismo valdymo ir kontrolės sustreikuotų ir tektų traukinius vest tradiciniu būdu – pagal nustatytus grafikus tiksliai laikantis nustatyto laiko.

Baigiant pasakysiu, kad šis projektas nors ir buvo pakankamai nesudėtingas (nepalyginsi pvz. su “damaskiniu” laikrodžiu, kurį įkėliau praeitą savaitę, jau nekalbant apie kitus, dar labiau komplikuotus, kuriuos esu daręs / darau… sudėtingiausia dalis čia matyt buvo ciferblato nušlifavimas iki tinkamo skersmens), tačiau tai vienas labiausiai mane “pagavusių” projektų pastaruoju metu :) Net pačiam yra keista, kad kvarcinio laikrodžio projektas mane taip sudomino :DDD

Tiek :)

Specs:

Mechanizmas: kvarcinis Seiko 7550A  5J (1982 m. spalio mėn.; nors šiaip šiti mechanizmai gaminti 1978 – 1987 m.). Kaip minėta, tai gan ankstyvas kvarcinio mechanizmo pavyzdys**, bet jis jau turi visus šiuolaikinių kvarcų požymius – 32.768 Hz kvarcinį osciliatorių bei Lavet’o tipo variklį***.

Po mechaninių laikrodžių su 15, 17, 19 ir dar daugiau akmenų, 5 rubinai šiame mechanizme skamba labai mažai. Bet čia reikia paminėti, kad rubinų kvarciniuose laikrodžiuose viena vertus reikia gerokai mažesnio skaičiaus konstrukciškai, kita vertus… na, jų iš esmės išvis nereik :) Yra netgi aukščiau minėtų labai didelio tikslumo kvarcinių mechanizmų visiškai be akmenų (pvz. Citizen A510). Taip nutinka todėl, kad kvarcinių laikrodžių tikslumą apsprendžia elektroninė schema su kvarciniu osciliatorium priešakyje, o visa krumpliaračių sistema naudojama tik atvaizduoti / parodyti tą laiką (dėl to nežymus išdilimas ten nėra svarbus). Tuo tarpu mechaniniame laikrodyje visa galios perdavimo nuo užvedimo spyruoklės iki balanso sistemai užtikrina eigos tikslumą ir dėl to bet koks išdilimas yra žalingas – kas, kaip jau esu anksčiau rašęs, sąlygoja korundo panaudojima trinties porose. Juolab, kad mechaniniuose laikrodžiuose tokio išdilimo tikimybė / galimybė yra daaaaug didesnė nei kvarciniuose dėl poros priežasčių. Viena, tai šiuose laikrodžiuose užvedimo spyruoklė visada (kai laikrodis eina), perduoda nemažą sukimo momentą per krumpliaračių sistemą (t.y. krumpliaračių ašelės nuolat patiria šoninę apkrovą) iki balanso, ko nėra kvarciniuose laikrodžiuose. Antra, pats judėjimo kiekis (skaičius) yra gerokai didesnis: jei aptariamame mechanizme greičiausiai besisukanti dalis yra elektrinio variklio rotorius, kuris per sekundę pasisuka pusę apsisukimo (t.y. 180 laipsnių per sekundę), tai tipinio mechaninio mechanizmo greičiausiai judanti dalis – balansas, – dirba 2.5Hz dažniu, kas perskaičiavus į laipsnius gaunasi ~ 1300 – 1500 laipsnių per sekundę (priklausomai nuo darbinės amplitudės)…

Nelabai gaunasi kažkaip logiškai perskaičiuot kiek akmenų mechaniniame laikrodyje atitiktų šiame mechanizme esantys 5 rubinai… bet iš esmės, jei kalbant mechaninių laikrodžių terminais, jį galima laikyti fully jeweled (beje, kai kuriuose kvarciniuose laikrodžiuose yra daugiau, pvz. 7, rubinai, tai nebūtinai reiškia, kad jie “geresni” nei šis – jie tiesiog kiek kitos konstrukcijos kas sąlygoja poros papildomų akmenų buvimą).

Kaip minėjau, kai jį nusipirkau, kišeninis laikrodis buvo be karūnėlės, kas, kaip vėliau paaiškėjo, reiškė, kad pats prisukimo velenėlis yra nulaužtas. Todėl teko ant likusios velenėlio dalies sriegpjove išsriegti naują sriegį (ir galiu pasakyti, kad 1.2mm sriegio sriegimas tai yra tokia savotiška pramoga :) ) ir paskui užsukti velenėlio prailginimą, ant kurio, savo ruožtu, ir užsisuka karūnėlė.

Ciferblatas ir rodyklės: kaip minėta, ciferblatas ir rodyklės yra iš to paties kišeninio laikrodžio iš kurio ir mechanizmas. Ciferblatas sumažintas (apšlifuotas) nuo 42.5mm iki 40.9mm. Apart Seiko ir Quartz užrašų ant jo dar yra pora neaiškių simbolių :)

Pirmasis yra Seiko naudotas simbolis, kuris reiškia kvarcą (jis stilizuotai vaizduoja kvarco kristalą naudojamą kvarciniame osciliatoriuje), o po juo esanti mažytė ‘s’ (kuri šiaip jau simbolizuoja taifūną) raidė reiškia Suwa… čia vėl reiktų rašyti daug, bet jei  paprastai, tai (anksčiau, nes dabar jau truputėlį viskas pasikeitė) po vienu pavadinimu Seiko realiai slypėjo dvi iš esmės atskiros ir netgi tarpusavyje konkuruojančios laikrodžių gamyklos: Suwa Seikosha ir Daini Seikosha (šiaip Daini ženklas irgi yra stilizuota ‘s’ raidė, tik kitokia (simbolizuojanti žaibą)****). Taigi šis simbolis žymi, kuri būtent Seiko šį laikrodį originaliai pagamino.

Korpusas: 45.8mm Alpha watch, skirtas automatiniam mechanizmui. Jis tokio gan įdomaus išbaigimo – visas korpusas yra matinis (nusmėliuotas?), tačiau bezelis yra veidrodiniai poliruotas. Šiaip jau tokia kombinacija man nebūtų itin patraukli, bet šiuo konkrečiu atveju tai puikiai dera su labai klasikiniu ciferblatu ir rodyklėmis.

Dirželis: 22mm Museu de Relogio (Portugalija) kamštinis + sagtis iš Kinijos (nes sagtis, kuri atkeliavo su apyranke, buvo tiesiog tragiškos kokybės).

Dirželis iš kamščio skamba keistai, nes, manau, dauguma žmonių (kaip ir aš) kamštį įsivaizduoja kaip trapų ir lengvai suyrantį. Bet anot gamintojo (aukščiau minimas laikrodžių muziejus yra vienintelis kamštinių dirželių laikrodžiams gamintojas, kiek aš esu matęs), kamštis (matyt tinkamai apdorotas?) yra ne mažiau patvarus nei oda. Ir jis išties pasižymi tokiu šilkiniu švelnumu, kuriuo pasižymi reta oda. Dar vienas jo privalumas yra tai, kad (vėlgi anot gamintojo) jis visiškai nealergizuoja (skirtingai nuo odos, kuri kai kuriems žmonėms sukelia odos alergines reakcijas). Kaip ten iš tikrųjų yra su jo patvarumu, manau pamatysim ilgainiui…

Svoris: 74g (su dirželiu).

________________________________________

* Jei įdomu kiek plačiau apie Seiko geležinkelio laikrodžius:

http://vintageseikoblog.blogspot.lt/2010/04/seiko-railroad-approved-pocket-watches.html

https://www.plus9time.com/blog/2017/7/16/seiko-railway-watches

** Kad paaiškinti mechanizmo ankstyvumą, galima paminėti, kad jo gamybos pradžios metu kvarciniai mechanizmai dar buvo brangesni / vertingesni nei mechaniniai (skirtingai nei kad yra dabar): paraleliai su aptariamu kišeniniu laikrodžiu 75RW (su kvarciniu mechanizmu) Seiko gamino analogišką pigesnį modelį 63RW (su rankom prisukamu mechanizmu 6310). Šių laikrodžių kainos tuo metu skyrėsi daugiau nei 1.5 karto – 18000 vs 11000 jenų.

*** https://en.wikipedia.org/wiki/Lavet_type_stepping_motor

**** Kiek plačiau: https://wornandwound.com/daini-seikosha-seiko-factory/