Молния

mlnj

Rašiau apie populiariausią šveicarišką kišeninio laikrodžio mechanizmą, tai matyt reiktų parašyti apie tą, kuris greičiausiai yra net populiaresnis nei 649X – tai tarybinė Molnija*. Gamintas jis įvairiomis versijomis nuo 1947 m. iki ~2007 m. ir prigaminta jo… daugybė. Niekas matyt negalėtų pasakyti kiek, bet jų pilna visame pasaulyje – vos ne kaip Kalašnikovo automatų :)

Pats mechanizmas yra šveicariško Cortebert 620 kopija (bent jau ankstyvasis, nes vėliau jie evoliucionavo nepriklausomai nuo šveicariškųjų). Kaip tai įvyko, kad jie imti gaminti TSRS  – ar buvo nupirkta iš šveicarų gamybos linija ar tai (eilinį kartą) nukopijuota (t.y. nuplagijuota) nėra tiksliai žinoma. Istorijos ir dokumentų apie tai arba nelabai yra…
Tiesa čia dar reik pažymėt, kad Rusijoje kažkodėl gaji teorija apie tai, kad Molnija yra prancūziško mechanizmo LIP R36 kopija, nors nei išvaizda nei techninėmis detalėmis šie mechanizmai nepanašūs… na gal tik jei žiūrėti labai iš tolo ir labai labai prisimerkus :). Tuo tarpu jei išardžius ankstyvą Molniją ir Cortebert 620, tai nežiūrint į užrašus praktiškai neįmanoma atskirti kurios dalys yra kurio mechanizmo – net smulkios detalės, kaip kad visokios techninės skylės yra tose pačiose vietose.

Cortebert savo laiku gamino mechanizmus Rolex’ui (įskaitant kalibrą 622, kuris yra tas pats 620 besiskiriantis tik tiltų forma), tai labai pasistengus galima įžvelgti netgi ir tiesioginį Molnijos ir Rolex’o giminystės ryšį :)

molnija vs 620

Bet grįžkim prie pačių Molnijų. Kaip jau sakyta, per 70 gamybos metų šio mechanizmo gaminta daugybė įvairių versijų, vienos kurių yra labiau “geidžiamos” nei kitos. Kalbant apie tas versijas matoma bendra  išvaizdos prastėjimo tendencija (kaip ir visko TSRS :). Ir jei laiko rodymo (tikslumo) prasme kokybė iš esmės išliko daugiau mažiau stabili (išskyrus gal pačią gamybos pabaigą), tai išbaigimo (estetinė) kokybė nuolat paprastėjo ir darėsi vis labiau utilitariška.

Išsamiai visas versijas apžvelgt būtų sunku, bet pabandysiu bent trumpai aptarti pagrindines. Dėstymas bus daugmaž chronologinis – pradedant nuo anksčiausiųjų ir baigiant pačiais vėlyviausiais variantais. Pavadinimai, kurie vartojami, yra nusistovėję to tipo mechanizmo pavadinimai, kurie yra nebūtinai gamykliniai – tiesiog kolekcionierių / laikrodininkų mėgėjų tarpe jau įprasta juos taip vartoti tam kad skirti įvairias versijas vieną nuo kitos.

Sąlyginai galima skirti dvi Molnija mechanizmo kartas:
> Ankstyvuosius mechanizmus, paprastai vadinamus 3601 (tai nėra gamyklinis kalibro numeris, bet jis vartojamas siekiant atskirti šiuos mechanizmus nuo vėlesnės versijos), gamintus nuo 1947 iki ~1968, kurie yra plonesni – 3.5mm, ir
> Vėlesniuosius mechanizmus, su gamykliniu indeksu 3602, gamintus nuo ~1958** iki 2007, kurie yra storesni – 4.7mm.

Vieną versiją nuo kitos vizualiai matyt paprasčiausia yra atskirti pagal tai, kad pas 3601 centrinį tiltą laiko du varžtai, o pas 3602 – trys.

________________________

3601

Kaip minėta, tai ankstyvi ploni mechanizmai, dažniausiai turintys 15 rubinų. Paprastai būna su CDG***, nors pasitaiko ir be jų. Apart tipinio 3601 matomo nuotraukoje, jų pasitaiko keletas įvairių versijų kurios aptartos žemiau.
Paprastai šie ankstesnieji mechanizmai yra labiau pageidaujami, nes jie yra akivaizdžiai aukštesnės pagaminimo kultūros ir išbaigimo kokybės, todėl vizualiai jie gerokai patrauklesni. Kita vertus vėlesnieji, nors ir atrodo gerokai paprasčiau, laikomi tvirtesniais ir atsparesniais (nors ir nepasakyčiau, kad tas skirtumas žymus… išskyrus gal tik 3603 versiją – apie ją toliau).

3601

Салют

Pačios anksčiausios mechanizmo versijos lygiaigrečiai su Molnija buvo žymimos Salyut. Vėliau Salyut’ai jau nebegaminti – jie pasitaiko tik pirmuosius keletą mechanizmo gamybos metų. Pasižymi siauromis / tankiomis CDG. Patys patys anksčiausi Salyut mechanizmai (pažymėti 1947 m. 2-3 ketvirčiais****, t.y. net anksčiau nei 1947 m. lapkritį oficialiai pradėjo veikti pati gamykla) kartais pasitaiko netgi su chaton’ais (žalvarinės ar auksinės įvorės į kurias įsistato rubinai – žr. nuotrauką). Šie mechanizmai su chaton’ais yra matyt patys rečiausi ir labiausiai vertinami iš visų Molnijų – atsižvelgiant į tai, kada jie gaminti, bei tai, kad dažnai pas juos net nėra gamyklos įspaudo, panašu, kad tai gali būti prototipinis mechanizmo variantas.

salyut

Искра

Iskra tai matyt aukščiausios kokybės ankstyvasis mechanizmas. Jis turi 17 akmenų, balanso spyruoklę su Breguet užbaigimo kreive (leidžiančia užtikrinti didesnį tikslumą įvairiose pozicijose) ir savo išbaigimo kokybe pozityviai išsiskiria netgi tarp gerai išbaigtų 3601-ų.

iskra

3608

Tai gamyklinis mechanizmo su centrine sekunde indeksas. Jie naudoti išimtinai rankiniuose laikrodžiuose Урал (Ural). Kaip jau kažkada esu rašęs, tai dažniausiai pasitaikantis kišeninio laikrodžio mechanizmas su centrine sekunde pasaulyje (nors vis tiek sąlyginai retas lyginant su kitom Molnijomis). Gamintas nuo ~1951m. Neturi CDG nors ir priklauso ankstyvajai giminei; 16 akmenų. Mechanizmo storis 5.3mm, tačiau tai dėka papildomo centrinės sekundės tilto – be jo, tai būtų toks pats plonas mechanizmas, kaip ir kiti ankstyvieji.

3608

 

3602

Vėlesnio modelio dažniausiai pasitaikantys mechanizmai, kurių prigaminta tikrai milžiniškas kiekis. Kaip minėta, šie vėlesnieji mechanizmai yra storesni (dėl ko stabilesni, gal “tvirtesni”), paprastai jie turi 18 akmenų ir yra prasčiau išbaigti nei ankstyvieji. Kita vertus, jei kalbant apie kokybę techniniu požiūriu, tai (neskaitant vėliausių versijų) jie per daug nenusileidžia ankstyviesiems 3601 (o ir šveicariškiems 649X).
Šių vėlesniųjų mechanizmų, kaip ir ankstyvųjų, apart įprastinio varianto (matomo nuotraukoje), irgi yra keletas atmainų, kurios aptartos žemiau.

3602

Кристалл

Šie mechanizmai taip vadinami, nes jie paprastai pasitaiko kišeniniuose laikrodžiuose su būtent tokiu užrašu ant ciferblato. Jei Iskra yra geriausias iš ankstyvųjų (ir matyt geriausias iš visų, kai kalba eina apie išbaigimą), tai Kristall – geriausias iš vėlesnių ir matyt geriausias iš Molnijų jei kalbam apie potencialų tikslumą*****.
Jis išsiskiria tuo, kad turi balanso spyruoklę su Breguet užbaigimo kreive (kaip ir Iskra), bei mikroreguliatorių (kuris nukopijuotas nuo Zenith :). Kiek galima spręsti (iš įvairių padrikų internete randamų duomenų), šis mechanizmas sukurtas specialiai TSRS geležinkeliams, kaip geležinkelio chronometras ir turėjo atitikti aukščiausius tikslumo reikalavimus. Gamintas jis nuo ~1954 m.. Retai, bet kartais jie būna ir su CDG (kaip kad matomas nuotraukoje), kas pas vėlesnius mechanizmus yra itin reta – iš esmės tik pas anksčiausius Kristall’us jos ir tepasitaiko.

kristall

3603

Molnijos versija su balanso ašelės apsauga nuo smūgių. Gaminta nuo ~1984m. lygiagrečiai su paprastomis versijomis, todėl gana reta, tačiau kadangi tai vėlyvas mechanizmas tai neitin gerai išbaigtas ir nėra patrauklus. Bet jis atspariausias gyvenimo negandoms iš visų Molnijų :)

3603

Vėliausieji mechanizmai

Patys vėliausi mechanizmai, gaminti jau po TSRS griūties (dažnai atitinkamai pažymėti RU žyme) yra išvis baisūs – ten ne tik kad neina kalba apie jokį CDG, bet ten net tiltai neturi jokio padengimo (t.y. plikas žalvaris) ir jie net padoriai neapšlifuoti – svarbu kad mechanizmas eina, ir gerai. Šiuos mechanizmus galima būtų vertint nebent kaip ruošinį iš kurio padirbėjus galima padaryt normalų mechanizmą. Akmenys juose dažniausiai naudojami mažyčiai (nes taip yra taupiau gamyboj), dažniausiai jų būna ne 18, kaip įprasta pas 3602, o 15. Ir tik labai retai (kokiose nors specialiose laikrodžių versijose) šie mechanizmai pasitaiko pusėtinai išbaigti.

Kiti variantai

Kaip minėjau, Molnijų variantų buvo gaminta daugybė, dėl to ir šis sąrašas neišsamus. Pvz. ’90-aisiais buvo gaminama ir skeletonizuota mechanizmo versija (kuri, kaip ir visi vėlyvi mechanizmai, yra baisi :); 5-6 dešimtmečiais buvo gaminamas chronografas ant Molnijos mechanizmo pagrindo etc. O ir dabar, nors patys mechanizmai jau senokai nebegaminami, bet vis dar galima rasti laikrodžių su gamykliškai naujais (tačiau laikrodžio gamintojo papildomai iščiustytais) Molnija mechanizmais…

_________________________

 

Ir paskutinis klausimas, kurį dar matyt reiktų aptarti, jei kalbame apie šių mechanizmų naudojimą laikrodžių konstravime, yra jų palyginimas su 649X.

Kaip jau rašiau aukščiau, jei paliekant nuošalyje pačius vėliausius mechanizmus, tai techniniu požiuriu Molnija ne per daug nusileidžia 649X, išskyrus matyt vienintelį dalyką – absoliuti dauguma 649X turi Incabloc balanso ašelės apsaugą nuo smūgių. Tai yra svarbus privalumas, kadangi toks mechanizmas žymiai labiau atsparus smūgiams. Tačiau jį nemaža dalim kompensuoja tai, kad tipinė Molnija 2-3 kartus pigesnė nei tipinis 649X (vadinasi jų galima turit keletą ir esant reikalui pakeisti :). Ir jei įprastinis (dažniausiai pasitaikantis) 649X paprastai būna su šlifuotu (brushed) finišu, tai (gerai išprausta ir atpoliruota, kaip kad pvz. šio įrašo pradžioje matoma) 3601 Molnija su CDG yra išties išvaizdesnė ir vizualiai patrauklesnė. O jei norime 649X su CDG, tada jau kalbame apie 5 ir daugiau kartų kainos skirtumą nuo Molnijos.

Apibendrinant galima būtų konstatuoti, kad nors tai ir tarybinis gaminys (kurių reputacija… žinoma), Molnija vis tik yra išties neblogi mechanizmai – tas matyt ir nenuostabu, turint omenyje, kad tai šveicariško mechanizmo kopija. Ir nors išbaigimas su laiku darėsi vis labiau utilitariškas, bet kokybė išliko nebloga… na bent jau iki tol, kol pačioje pabaigoje nebuvo nusivažiuota :)

Tiek.

 

p.s. O jei kas žino kas ir kodėl pavaizduota šio įrašo thumbnail’e, gaunat 10 pagarbos taškų ;)   :)))

_________________________________

* Молния paprastai transkribuojama kaip Molniya, bet kalbant apie laikrodžius yra nusistovėjęs Molnija vartojimas.

** Taip, ankstyvųjų ir vėlyvųjų gamybos laikotarpiai persidengia – panašu, kad kurį laiką abi versijos buvo gaminamos lygiagrečiai.

*** Pranc. Côtes de Genève – Ženevos juostos arba Ženevos bangos, t.y. mechanizmo išbaigimas šlifuotomis, šviesoje besimainančiomis juostomis.

**** Tiesa pats anksčiausias mechanizmas kurį esu matęs yra pažymėtas 1946 m. 3 ketv., bet, kaip nekeista, jis be chaton’ų (ir, tai Molnija, o ne Salyut… nors gali būt, kad kažkas tiesiog kažkada pakeitė prisukimo krumpliaratį).

***** Potencialiai, nes kaip jau ne kartą minėjau – pačios konstrukcijos ypatybės ir pagaminimo kokybė yra l.svarbūs, bet tai tik prielaidos – norint pasiekt tą tikslumą, reikalingas specialus reguliavimas (kam reik specifinės kompetencijos ir nemažai darbo). T.y. iš esmės bet kuris laikrodis yra tik tiek tikslus kiek tiksliai jis sureguliuotas.

 

Updated: 2016-12-18 — 13:08

18 Comments

Add a Comment
  1. Jeigu palaikomas šitas chat, gal galima identifkuoti kuris šis:https://1drv.ms/u/s!Aqoa3E4i9H11hNRy3bJxxbU542MeXQ

  2. Labai įdomi info. Ar galima būtų panaudoti kitam tinklapyje nurodant nuorodą į jus?

    1. Audrius / lietuvoslaikrodis.lt

      Pagal bendrą taisyklę galite naudoti nekomerciniais tikslais duodami nuorodą.
      Dėkui, kad pasiteiravote.

  3. Koks geras straipsnis!

  4. Sveiki,
    Nesenai iš močiutės gavau prosenelio kišeninį laikrodį Molnija.
    https://drive.google.com/open?id=0BzhiZ_5DiO9qOUtVUElfcVh5SjQ
    Nebuvo naudotas mažiausiai 38 metus. Nežinau tiksliai kelintų metų gamybos ir koks mechanizmas viduje. Kiek suprantu laikrodis nėra brangus, tačiau mums tai yra šeimos relikvija. Norėčiau naudotis šiuo laikrodžiu, tačiau reikėtų jį išvalyti ir sutepti, nežinau kas tokiais dalykai užsiima, paprastais laikrodininkais Šiaulių rajone esu labai nusivylęs net nešdamas kvarcinius laikrodžius. Esu ne vieną kartą po baterijos keitimo gavęs subraižytą laikrodį arbą sulankstytą galinį dangtelį. Ar tikrai mechaninio laikrdožio valyma ir tepimą gali atlikti bet kuris laikrodininkas? Taip pat domina tokios laikrodžio serviso kainos ar vertą šį laikrodį prikelti gyvenui, ar geriau pasidėtį į lentyną ateinančioms kartoms? Ačiū už atsakymus.

    1. Audrius / lietuvoslaikrodis.lt

      Laba.

      Pagal išvaizdą spėčiau, kad viduje 3602, bet žinoma gali būti visko :)
      Su laikrodininkais yra bėda visur – nors kišeninio mechaninio laikrodžio išvalyme/sutepime lyg ir nėra nieko sudėtingo (tiesą sakant tai vienas paprasčiausių matyt dalykų laikrodininkystėj) ir kiekvienas laikrodininkas turėtų tą sugebėt), bet deja dauguma jų yra ne tiek laikrodininkai, kiek “baterijų keitėjai” (ir su ta problema susiduriam ne tik mes Lietuvoje). Tai ir nešti visiškai jau bet kuriam nerekomenduočiau – aš pats Vilniuj ne su vienu bendravau, kol apsistojau ties tuo dėde, kuriam nešu, jei prireikia.

      Tai net nežinau ką gudraus patarti apart to, kad pasiieškot internete, pasiklausinėt atsiliepimų žmonių, kurie naudojosi konkretaus laikrodininko paslaugom. Net neabejoju, kad Šauliuose turi būt, kas tai sugebėtų.

      Dėl kainų ir apsimokėjimo. Tiesą sakant apie kainą nelabai galiu ką pasakyt – spėčiau ~10-15eur, bet čia tik spėjimas, tai gal visiškai klystu (nes jau senokai nesinaudojau tokiom paslaugom). O apsimokėjimo klausimas vėlgi individualus. Pats toks laikrodis kainuoja matyt kokius 30eur, tai visa jo vertė ir yra iš esmės tokia, kiek jis vertas konkrečiam žmogui ir ar negaila į jį investuot dar papildomai, čia Jam spręsti :)

      Sėkmės.

      1. Laba diena,

        Gal parekomenduotumėt tą dėdę, pas kurį nešate?

        1. Audrius / lietuvoslaikrodis.lt

          Konarskio 17a. Vilniuje. Ten ilgas namas, jo viduryje yra toks a la kioskas su laikrodininku. Jis toks dėdė nejaunas ir gan tarybinis (todėl tikėtis ko nors pakylėto neverta), bet jis nesusireikšminęs ir savo darbą išmano. Tiesa įrangos labai daug jis neturi…

  5. Gintui:

    Ne, Vilnietis.

  6. Audriau, asmeniškai labai patiko tavo įgyvendinti laikrodžių projektukai, kuriuos tu pristatei :) Išbaigta ir skoninga. Patiko ir gurmaniškas požiūris į mechanizmus. Super. Dėl Molnijos, tai įdomiai (kažin ar labai skoningai) pasirodė Rusijoje ar Ukrainoje daromos “jungtuvės” Panerai Radiomir su Molnija:

    https://www.youtube.com/watch?v=w0OXC2XfhhQ

    1. Audrius / lietuvoslaikrodis.lt

      Dėkui :)

      O to filmuke matomo laikrodžio autorių (Dmitrijų) aš pažįstu asmeniškai. Taip, jo darbai išties įspūdingi. Na, kita vertus jis tą vos ne profesionaliai daro, skirtingai nuo manęs :)

  7. Kas liečia Molnijas, yra dar viena mechanizmo modifikacija – 3017, t.y. su chronografu.

  8. Pritariu, tikrai sveikesni laikrodžiai kurie be ardymo žymių.
    O dėl meistrų, tai ne vien tarybiniai – net ir dabar manau reti specialistai, nors tuo ir verčiasi… Labiau baterijų keitėjai… o Sovietmetį menant labai populiaru buvo ir patiems “bandyt tvarkyt”. Vien kiek laikrodžių sugadinta buvo bandant kokiu peilio galu jo tikslumą paderinti. :)

    O kuom užsiimu – kai turiu laisvo laiko – krapštinėjuosi su laikrodžių senienom…. Negaminu, nekuriu, greičiau prikėlinėju. Negaliu praeit kur turguj pro “patvorių diedukus” pardavinėjančius visokį chlamą. Pasitaiko kartais pas juos geresnius laikus menančių laikrodžių ar mechanizmų, kuruos galima už porą eurų nusipirkti ir prikelti naujam gyvenimui.. Nepardavinėju, kitiem nedarau – žodžiu komercija nedomina. :) O ir patirties per beveik du metus labai jau mažoka. jei įdomu galiu brūkštelt ką plačiau į meilą, tačiau nepastebėjau niekur portale Jūsų meilo adreso..

    1. Audrius / lietuvoslaikrodis.lt

      Jei paskaičius užsienio forumus, tai tampa aišku, kad tie “baterijų keitėjai” problema ne tik pas mus :)))

      p.s. Mano meilas: lietuvoslaikrodis }at{ gmailcom :)

    2. Ignai, gal kartais kaunietis?

    3. Sveiki Ignai,

      Prikėlinėju senus kišeninius sau, nes gražu ir patinka žiūrėti technikos ir jų asmenines istorijas. Beveik visada gaunasi pakeisti akmenukus, kartais gaunasi pataisyti ar pagaminti lūžusią ašelę. Jei pasirodytų įdomu, galima susirašyti.

      Linas (Vilnius)

  9. Kiek teko rankose laikyti šių mechanizmų (turiu omeny populiariuosius), didžioji dalis turi tam tikrą ligą – beveik visų problemos su ankeriu, akmenys atsiklijavę, stovi kreivai, išvis iškritę, išlūžę jų laikikliai, sulaužytos ašelės. Sutapimas ar ką, bet kokie keturi penktadaliai visų mano sutiktų mechanizmų, neskaitant kitų gedimų. Bendrai paėmus visus čiupinėtus mechanizmus iš vis retokai pasitaiko ankerių gedimų..

    1. Audrius / lietuvoslaikrodis.lt

      Manęs tai niekas nestebintų :) – jei gamyba jų buvo dar dar su kažkokiais standartais, tai “priežiūra” tais laikais ir tarybiniai “laikrodininkai”… :))) Manau, kad ironija matyt tame yra, bet geriausiai matyt išsilaikę tie, kurie mažiausiai “prižiūrėti” kažkada buvo.

      p.s. Matau, kad ne pirmas Tamstos komentaras. Jei ne paslaptis – kuo užsiimat? Galima į meilą, jei čia nesinori rašyt :)

Leave a Reply to Pliadisfoto Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *