Laikrodiniai projektai bei pamąstymai apie laikrodžius ir laikrodininkystę

6497

unitas-6497-ela

 

Taip, įrašo pavadinimas trumpas, bet niekam, kas bent kažkiek domėjęsis laikrodžiais, nekelia abejonių, kas turima omenyje.

Unitas (o vėliau, kai ši firma buvo absorbuota į koncerną, ETA) kalibras 6497 ir jo “dvynys brolis” – kalibras 6498 (kuris skiriasi tik sekundinio ciferblato padėtim – jei (įprastinio rankinio laikrodžio su karūnėle tie 3-a valanda atveju) pas 6497 jis ties 9 valanda, tai as 6498 – ties 6-iomis), – tai patys populiariausi didieji* laikrodžių mechanizmai laikrodininkystės istorijoje. Kiek jų yra prigaminta bendrai imant niekas jau matyt ir nebepasakys, nes dabar (skirtingai nei anksčiau) mechanizmai nėra numeruojami dėl to ir neregistruojami.

6497vs6498

Ir kai kalbame apie populiarumą, tai šis mechanizmas išties neturi jokių konkurentų – jis populiarus ne tik tarp visokių sąlyginai masinius neitin brangius laikrodžius pusę amžiaus gaminusių ir tebegaminančių firmų ir firmelių, bet šis populiarumas apima ir išties “rimtus”, aukštos klasės, didesnius ir mažesnius brand’us, kurie šiuos mechanizmus naudojo (ar dabar naudoja) kaip savo: Omega cal. 960 ir 962; Tag Heuer Caliber 1; Bulova 16D; Panerai OP I, OP II, OP XXIX; Alpina AL-434; Steinhart ST.1 (ir dar begalė kitų – visų tikrai čia neišvardinsiu) visa tai yra vis tas pats bazinis 649X, tiesiog su vienokiu ar kitokiu finišu. Jau nekalbant apie visą eilę mechanizmų, kurie yra padaryti ant 649X bazės, nors jų išvaizda ir/ar savybės ir skiriasi: Omega cal. 2211; Panerai OP XI; Isoprog IP 11, IP 12; Rado RHW1; Cimier Bigmatic 16 1/2; Habring2 Tourbillon 3D; Dornbluth 99.0; Maurice Lacroix ML76 (sąrašas vėlgi, neišsamus).

Tad šis labai trumpas įrašas kažkiek nušvies kas tas 649X yra:

 

Istorija.

Nors pats 649X kalibras atsiranda 1970-aisiais, bet vis tik jo istoriją reiktų skaičiuoti nuo daug anksčiau, kai apie 1930 m. Unitas pradeda gaminti kalibrų seriją 83, 85 (teoriškai (pagal interneto informaciją) turėtų egzistuoti visi nuo 83 iki 88, bet aš nesu jų matęs). Pastarieji išvaizda nelabai primena itin atpažįstamą kampuotą 649X dizainą (o ir turi nemažai kitų skirtumų), bet pastudijavus konstrukciją matyti, kad šie mechanizmai yra 649X seneliai.

85

Elco brandu pažymėtas Unitas 85.

 

Laikui bėgant šią seriją pakeičia 283, 285, 287. Nors jų vis dar gaminamos versijos, kurios išvaizda niekuo nesiskiria nuo ankstesnių (lenktų formų) 8X serijos mechanizmų, bet čia pirmą kartą (kiek galiu spręsti matyt šeštąjame dešimtmetyje) atsiranda kampuotas dizainas, kuris vėliau taps įprastiniu šiai giminei.

285vs

Abu šie mechanizmai yra Unitas 285.

 

Dar vėliau (septintąjame? dešimtmetyje) atsiranda 497 ir 498 kurie jau praktiškai visada pasitaiko tik kampuoti (lenktos formos būna, bet labai retai), bet vis dar turi tam tikrų konstrukcinių ir dizaino skirtumų nuo 6497 ir 6498. Tiesą sakant kartais netgi pasitaiko mechanizmų su dvigubu žymėjimu 285 / 497, kas aiškiai rodo perėjimą nuo senesnio modelio link naujo.

285-497

Unitas 285/497 (galima įžiūrėti atitinkamą užrašą po balansu).

 

O 649X, kaip minėta, atsiranda aštuntąjame dešimtmetyje ir nuo to laiko, tvirtai tampa dominuojančiu didesnio skersmens mechaniniu mechanizmu laikrodžių pasaulyje. Šie mechanizmai gaminami dar ir dabar, ir nepanašu, kad būtų ruošiamasi liautis :).

 

Versijos.

Pati Unitas (ir, po jos perėmimo, pirmuoju metu ETA), gamino 649X mechanizmus. Vėliau ETA šiek tiek patobulino (su tikslu atpiginti ir supaprasti konstrukciją, o tuo pačiu ir jų gamybą) ir šis patobulintas mechanizmas įgijo indeksą 649X-1. Įgudusi akis gali atskirti 649X nuo 649X-1 (tiltai nežymiai skiriasi forma etc), bet jokio praktinio / funkcinio skirtumo tarp šių mechanizmų nėra – 649X-1 nors ir naujesnis, bet dėl to nėra “geresnis”.
Jei jau ieškoti geresnio, tada juo galėtų būti 649X-2, kuriame darbinis dažnis buvo padidintas nuo 18000 bph (2,5 Hz) iki 21600 bph (3 Hz). Šie mechanizmai būna netgi ir chronometrinės klasės (su pilnu C.O.S.C. sertifikavimu), bet jie (t.y. 649X-2 chronometrai) yra labai labai reti ir brangūs. Vizualiai jie niekuo nesiskiria nuo 649X-1**.

Dar vienas dalykas apie kurį reiktų užsiminti kalbant apie versijas, yra brand’inės*** šių mechanizmų variacijos, kaip kad aukščiau minėti Omega 960 ar Heuer Cal. 1. Jie, nors konstrukciškai iš esmės yra tapatūs (vėlgi, būna išimčių, bet tingiu leistis į visus niuansus), bet nuo įprastinio “standartinio” 649X labai skiriasi savo nuosavu (proprietary) išbaigimu, kurio nebūna pas standartinius 649X.

omega960du

Kaip matyt Omega 960 irgi būna su gan skirtingais finišais – nuo gana paprasto kairėje (kuris nuo įprasto 6497 skiriasi tik specifine Omegai varine spalva ir nedideliu apvaliu identifiluojančiu Omegą lipduku) iki daug rimčiau išbaigto dešniojo su Cotes de Geneve, išgraviruotu logo, kalibro numeriu ir kitais patobulinimais matomais nuotraukoje.

 

Išbaigimai (finišai).

Rasti šiuos mechanizmus galima labai įvairaus išbaigtumo lygio – nuo visiškai utilitarinio (ir atvirai sakant, baisaus, nes visiškai neišbaigto), per tipinius dažniausiai pasitaikančius brushed ir hammered, iki elabore versijos su Côtes de Genève (Ženevos juostomis), kuri matyti šio įrašo viršuje (ir kuri yra aukščiausias serijinis išbaigimas), ir net iki rankomis graviruotų ir skeletonizuotų versijų. Dėl ko ir kaina šių mechanizmų, nors techniniu požiūriu jie yra beveik tapatūs, gali skirtis net ne kartais, bet dešimtimis kartų.

6498 su paprasčiausiu finišu… t.y. išvis be jo. Kaip nekeista, tokie pasitaiko santykinai retai – matyt nieks nenorėjo į savo gaminamą laikrodį montuoti tokį visiškai neišbaigtą mechanizmą. Nors kažkada Panerai buvo sukėlę nemažą skandalą, kai į vieną iš savo labai prabangių Limited Edition sumontavo tokius baisuoklius :)

 

Balansai.

Vienas kriterijus pagal kurį galima skirti 649X funkciniu požiūriu, tai juose naudojamas balansas, nes būtent ši dalis labiausiai apsprendžia mechanizmo eigos stabilumą (vadinasi ir tikslumą)****.

6497blncPaprasčiausias ir dažniausiai pasitaikantis yra nikelio balansas (ji galima atskirti pagal į išorę siaurėjančius stipinus), kuris būna arba tiesiog sidabrinės nikelio spalvos arba (netgi dažniau pasitaiko) dengtas auksinės spalvos metalu, idant spalviškai derėtų su kitais mechanizmo krumpliaračiais.

Aukštesnės klasės 649X-uose naudojamas (ir rečiau pasitaiko) balansas padarytas iš Glucydur’o (jį galima atskirti pagal platėjančius stipinus). Tai berilinės bronzos lydynys, kuris pasižymi itin mažu terminio plėtimosi koeficientu, kas užtikrina stabilų svyravymų dažnį nepriklausomai nuo temperatūros pokyčių (vadinasi, potencialiai didesnį tikslumą).

Ir rečiausiai pasitaikantis yra retro variantas su balansiniais varžtais. Kadangi balanso svorio centras turi būti tiksliai jo centre, tai anksčiau tų varžtų paskirtis buvo būtent ta – tobulai išbalansuoti balansą (sic!). Tačiau dabartiniu metu, kai visas balansavimo procesas yra automatizuotas ir tam naudojami lazeriai, pats tokių varžtų buvimas yra labiau stiliaus nei funkcijos klausimas – t.y. nors ir būdamas gerokai sudėtingesniu ir brangesniu, techniniu požiūriu šis balansas nėra pranašesnis už paprastą glucydur’inį (ir gal net jam pralaimi dėl prastesnės aerodinamikos). Bet klasikinis stilius žinoma valdo :)

 

Klonai.

Kaip jau anksčiau esu minėjęs, šis mechanizmas yra nukopijuotas kinų ir ten yra ne viena (bent dvi, bet gal ir daugiau) firma, kuri gamina jo klonus. Vertinant grynai techniu požiūriu, jie nelabai kuo nusileidžia šveicariškiems (nors pas juos ir yra sunkumų su stabilia kokybės kontrole – pvz. kartais mechanizmai būna visiškai nesutepti arba pertepti, ar net juose yra purvo ar pan.), o išvaizdos prasme jie netgi ir pranoksta tipinį 649X “šveicarą” bent jau nepatyrusiai akiai (nes žmonėms besidomintiems laikrodžiais tai atrodo gan kičiškai su tuo visu veik veidrodiniu blizgesiu ir perdėtomis Cotes de Shanghai *****:) ) .

SeaGull ST3600 yra kiniška ETA6497-1 kopija. Nemažai dalių yra netgi tarpusavyje pakeičiamos (bet ne visos).

 

____________________________________

* Anksčiau tai būtų vadinta kišeninio laikrodžio mechanizmais, bet kad dabar jie gerokai dažniau naudojami rankiniuose nei kišeniniuose laikrodžiuose. Realiai tai jokios aiškios ribos tarp rankinių ir kišeninių mechanizmų neegzistuoja, nes ir XIX a. buvo maži mechanizmai kurie buvo naudojami mažuose kišeniniuose ir/ar pakabukiniuose laikrodžiuose, o ir atsiradus bei išpopuliarėjus rankiniams laikrodžiams, dideliuose jų pavyzdžiuose buvo naudojami kišeninių laikrodžių mechanizmai. Ta sąlyginė riba tarp vienų ir kitų praeina kažkur ties 30-35 mm skersmeniu: rankinių laikrodžių mechanizmai paprastai yra 24-28mm skersmens (čia vyriškų rankinių – moteriški paprastai mažesni (nes ir patys laikrodžiai tradiciškai buvo mažesni) ~14-18mm), o kišeninių – 36-43mm skersmens. Bet, pasikartosiu, dabar ir šie didieji mechanizmai matyt dažniau naudojami rankiniuose nei kišeniniuose laikrodžiuose.

** Jei visai tiksliu būti, tai konstrukciniai skirtumai žinoma matosi ir vizualiai: kiek mažesnis balanso ratas švytuoja didesniu dažniu, skiriasi dantų skaičius pas krumpliaračius, bet šie skirtumai tokie minimalūs, kad net ir žmogus besidomintis juos pastebi ne iš pirmo žvilgsnio.

*** T.y. rimtų laikrodžių brandų, nes “brandinių”, o realiai tai kvazi-noname’inių, kurie nuo visiškai serijinių 649X mechanizmų nesiskiria netgi finišo ypatumais (kaip pvz Arnex) jų tai pasitaiko labai dažnai – net gerokai dažniau nei “sterilių”.

**** Nors, kaip jau ne kartą esu kartojęs, tai nieko negarantuoja – mechaniniuose laikrodžiuose (kaip ir bet kuriuose kituose mechanizmuose) labai labai daug lemia ne tik ir ne tiek gerų dalių naudojimas (nors, norint rezultato, jos yra reikalingos), bet ir jų suderinimas ir viso mechanizmo sureguliavimas.

***** Čia ironiška nuoroda į Cotes de Geneve – bangų juostos kuriomis dažnai būna išbaigti aukštos klasės šveicariški mechanizmai (kas turima omenyje, kaip minėta, galima pamatyti pirmojoje įrašo nuotraukoje).

 

Updated: 2016-12-15 — 21:16

4 Comments

Add a Comment
  1. Ačiū už tinklalapį. Labai “skanus”.. Norėčiau užvesti temą: balansas atsparus smūgiams ir neatsparus. Kadangi daugiausiai “žaidžiu” su rusiškais 2602 ir 2603 mechanizmais (dažniausiai pasitaikantys ir paprasčiausi “treniruotis”), tai štai iškilo klausimas – kodėl iki jų gamybos pabaigos, o tai buvo berods 2001 metai, buvo gaminami mechanizmai 2602, t.y. neatspariais smūgiams balansais. Lygiai tas pat ir su Molnijom, Luč. Ar tik nebus to priežastis balanso ratuko giroskopinės jėgos? Nes pirmųjų Pobiedų balansai su kompensatoriais, o toks ratukas veikiamas aktyvaus gyvenimo būdo (kai daug judama, o laikrodis nuolatos orientuojamas vis kitokia erdvine padėtimi) į smūgiams atsparų akmenį dėl amortizacijos praranda dalį energijos. Čia panašiai kaip minti dviratį su amortizatoriais ir be jų. Kam teko paminti dviratį su amortizatoriais, tie žino, kad tokio dviračio riedėjimas prastesnis, nes mynimo metu dalį energijos suvalgo spyruoklės. Todėl mano nuomone, kai 2602 mechanizmuose atsirado atsparios smūgiams guoliavietės t.y. 2603, mechanizmų tikslumas pradėjo streikuoti dėl aktyvaus judėjimo (pvz.: sportavimo, bėgimo ar aktyvaus darbo). Todėl, nors techniškai mechanizmus 2602 buvo galima pakeisti 2603 mechanizmais, tačiau gal būt dėl tariamo laikrodžio tikslumo to nepadarė. Vėliau balanso ratukai su kompensatoriais išnyko ir tikslumas turėjo susilyginti tiek 2603 tiek 2602 mechanizmų, tačiau pastaruosius iš inercijos gamino iki gamyklos mirties. Kaip jūs manot? Kodėl toks fenomenas kaip kaip neatsparus smūgiams balansas taip ilgai išsilaikė rusiškuose laikrodžiuose?

    1. Audrius / lietuvoslaikrodis.lt

      Pasvarsčiau tai, bet bent jau imho paprastesnis ir dėl to įtikinamesnis paaiškinimas būtų tiesiog tai, kad mechanizmas be shockproofinimo yra paprastesnis gaminti ir pigesnis.
      Tikslumas išvis TSRS buvo antraeilis dalykas. Buvo keletas mechanizmų, kurie buvo naudojami geležinkeliuose, kariuomenėj ar pan, kuriems buvo keliami tikslumo reikalavimai. O visi kiti, tai kaip TSRS įprasta – formaliai turėjo atitikt, kažkokį GOST’ą, bet realiai – kam tai rūpi?
      Juolab, kad kiek gilinausi į tai kaip ta apsaugos nuo smūgių konstrukciją, tai ji “veikia” tik (sąlyginai didelio) smūgio atveju, o kitu metu, net ir aktyviai judant (kad ir sportavimo atveju… na, jei tai ne beisbolas ar pan.) viskas ten stovi vietoj ir niekur nejuda.
      O kodėl rusisškuose laikrodžiuose išsilaikė? Manau, kad tuo stebėtis nėra kuo. Ta šalis buvo atsilikėliška…

  2. Audrius / lietuvoslaikrodis.lt

    Nea. TSRS gamino Molnijas (parašysiu matyt ir apie jas kada – vis tiek populiriausias didelis mechas šiuose kraštuose), kurios yra Cortebert 620 klonai, tai nelabai jiems buvo poreikis kopijuoti dar ir šitą…

  3. O ssrs šių mechanizmų klonų negamino?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

LIETUVOS LAIKRODIS © 2013-18        Frontier Theme