Big Pilot ‘Elapsed Time’

Tai buvo labiausiai ambicingas / komplikuotas (baigtas) projektas (o tikėtina, kad jis tokiu liks ir ateityje).

Dabar žiūrint į jį, jis atrodo ypač paprastas (kaip ir visada, kai darbas jau baigtas), bet iš tiesų tai buvo daugybė ir daugybė darbo. Jo procese aš vien galutinėje surinkinėjimo stadijoje įdėjau ir vėl išiminėjau mechanizmą kokius 40 kartų… jei ne daugiau.

 

Nuo pat (mano domėjimosi laikrodžių konstravimu) pradžių aš žinojau, kad noriu kada nors padaryti „didijį pilotą“ (Big Pilot), tikro Beobachtungsuhr (daugiau apie tai, kas tai yra B-uhr, galima rasti pvz čia … labai jau tingiu dėstyt visą istoriją, tad pasakykim tik tiek, kad tai buvo specialus instrumentas skirtas lėktuvo navigatoriui ir dėl to jis buvo labai didelis (bei darbo metu buvo dėvimas ant šlaunies :) )) – 55mm skersmens. Todėl aš nusipirkau korpusą (tiesą sakant visą laikrodį su kinietišku automatiniu mechanizmu) ir ėmiau galvoti, ką toliau daryt. Jei korpusas (sąlyginai – žr. toliau) nebuvo problema, tai mechanizmas – taip. Deja bet nėra itin daug kišeninio laikrodžio dydžio (t.y. ~36 – 43mm skersmens) mechanizmų su centrine sekunde. Tiesa sakant jų, galima sakyti, nėra išvis, bent jau už realistiškas kainas – pasitaiko jie itin retai ir paprastai už brangiai.

Pats populiariausias (ir pigiausias) yra tarybinis 3608 (t.y. Molnija mechanizmo modifikacija su centrine sekunde), tačiau jo skersmuo tik 36.6mm. Turint omenyje korpuso dydį (kuris, kaip minėta yra 55mm, o ciferblato dydis, t.y. maksimalus įmanomas mechanizmo skersmuo, yra 48mm) man norėjosi kažko didesnio.

Kodėl? Todėl, kad originalūs Beobachtungsuhr buvo dideli ne be priežasties – juose buvo naudojami dideli mechanizmai su netiesiogine sekunde (angl. indirect second; t.y. centrinė sekundė varoma per papildomą krumpliaratį (jis matomas mechanizmo viršuje)). Penki originalių B-uhr gamintojai naudojo 18 – 22 linijų* mechanizmus:

Lange naudojo Cal. 48/1, kuris yra 48mm, tai 21+ linija (Lange prototipai, kurie buvo naudojami B-uhr kūrime (ir kurių pagaminta tik keletas vienetų) naudojo Cal. 45 kuris yra veik 20 linijų);

IWC naudojo Cal. 52T SC ­­– 19 linijų;

Laco naudojo Durowe Cal. D5 – 22 linijos;

Stowa naudojo Unitas (Tramelan) Cal. 2812 – 18 linijų;

Wempe naudojo Thommen Cal. 31 kurio dydis buvo beveik 19 linijų.

Kaip minėta mažiausias mechanizmas yra 18 linijų, kai tuo tarpu 3608 yra tik 16 linijų…

Galima pasakyt, kad man pasisekė, kai po ilgų paieškų už protingą kainą radau parduodamą laikrodį nuo naikintuvo MIG fotopatrankos (t.y. speciali fotokamera naudota treniruočių (imitacinių kovų) metu vietoje tikrų patrankų). Laikrodis turėtų būt nuo Mig-15 arba Mig-17.

 

Deja aš nenufotografavau laikrodžio, kai jį gavau, bet jis atrodė visiškai taip, kaip čia (tik užrašai ant mechanizmo skiriasi). O čia matosi, kaip atrodė visa speciali fotokamera.

Šis laikrodis naudoja modifikuotą tarybinis Typ-1 mechanizmą. Typ-1 buvo pirmasis Tarybų Sąjungoje imtas gaminti (bent jau pramoniniais kiekiais) mechanizmas. Gamyba buvo pradėta 1930 m. Šio mechanizmo pagrindu vėliau buvo sukurtos versijos su centrine sekunde (kaip aptariamas mechanizmas) ir netgi chronografas.

Mechanizmo istorija yra gana įdomi (ir jei tai domina, labai rekomenduoju paskaityt tinklapį http://hampdenwatches.blogspot.com/). Keliais žodžiais: po Spalio revoliucijos TSRS nebuvo laikrodžių gamybos (o laikrodžiai yra visiška būtinybė transportui ir pramonei tiek tada, tiek ir dabar) ir sovietai ėmėsi ieškoti galimų sprendimų šiai problemai. Kaip tik tuo momentu bankrutavo amerikiečių laikrodžių gamybos įmonė Hampden-Dueber. Sovietai pasinaudojo momentu ir nupirko visą gamybos įrangą (galima sakyt praktiškai visą gamyklą), todėl tarybinis Typ-1 yra iš esmės Hampden-Dueber model 5 mechanizmas, tik su gerokai labiau utilitarine apdaila (nors labiau tinka žodis finišas) ir žinoma padarytas prisilaikant ne tokių aukštų kokybės standartų.

 

Šis mechanizmas su centrine sekunde turi 16 rubinų chaton‘uose** – vėlesni Typ-1 mechanizmai jau buvo be chaton‘ų (kaip matyti nuotraukoje). Ant mechanizmo datos nurodyta nėra (nors paprastai pas šio tipo mechanizmus ji būna), o ant korpuso buvo nurodyta 4-58, bet įvertinant tai, kad CS konversija, kiek suprantu, buvo daroma jau ant „gatavų“ mechanizmų, pats mechanizmas greičiausiai buvo pagamintas dar kiek anksčiau. Kitas įdomus dalykas kalbant apie šį konkretų mechanizmą yra tas, kad jis pagamintas Čistopolio gamykloj – visi kiti Typ-1 su centrine sekunde, kuriuos aš esu matęs, buvo gaminti Zlatouste (paminėtina, kad baziniai (ne CS) Typ-1 buvo gaminti (bent) keturiose laikrodžių gamyklose: Maskvos 1-ojoj ir 2-ojoj, Zlatouste ir Čistopolyje).

Mechanizmas yra amerikietiško 16 dydžio (size 16s – amerikiečiai naudojo savo nuosavą mechanizmų matavimo sistemą, kuri nesutampa su šveicariškom / prancūziškom linijom), kas pavertus į linijas yra maždaug 19 ir ¼ linijos – labai neblogas dydis B-uhr mechanizmui, mano galva ;) . Čia nuotraukoje mechanizmas palyginimui su minėtu 3608.

 

Bet būtent tai ir yra didžiausia problema su šiuo mechanizmu – jis DIDELIS. Ne tik jo skersmuo yra didelis (kas šio korpuso atveju bėdų nekelia), bet mechanizmo storis įskaitant ciferblatą yra visi 10 milimetrų. Kai tuo tarpu šio korpuso vidinis aukštis „tik“ ~7,8mm (kas kitu atveju būtų išties labai nemažai). Be to prisukimo velenėlio (tige) aukštis (t.y. jo centro nutolimas nuo ciferblato plokštumos) yra maždaug 0,75mm per didelis šiam korpusui…

Taigi aš pradėjau matuoti ir galvoti.

Pratekinus korpusą gylyn (t.y. pagilinus ciferblato montavimo plokštumą), taip kad velenėlio aukštis atitiktų reikiamą, duotų man 7,8mm + 0,8mm = 8,6mm vidinį aukštį.

Galinio dangtelio storis yra 1,4mm. Pavertus jį permatomu (įdėjus stiklą), tai pridėtų dar bent pusę šio storio: 8,6mm + 0,7mm = 9,3mm.

Tačiau tai reiškia, kad vis tiek trūktų dar 0,7mm. Tam, kad juos išgauti, būtinas išgaubto galinio stiklo naudojimas…

Atsižvelgiant į šiuos išmąstymus korpusas buvo modifikuotas.

Korpuso gilinimas sukūrė problemą, kad rehautas (korpuso dalis ant kurios dedasi plexi ir bezelis (žiedas laikantis priekinį stiklą vietoje)), liko kabėti, taip sakant, ant plauko – labai plonos (matyt kokio 0,1mm storio) metalo juostos. Dėl saugumo / stiprumo teko priekinį stiklą su bezeliu papildomai priklijuoti prie korpuso juvelyriniais epoksidiniais klijais.

Galiniame dangtelyje buvo padarytas „langas“ kuriame sumontuotas išgaubtas 43mm superplonas stiklas (mineralinis), kuris nuosekliai pratęsia galinio dangtelio kreivę.

Mechanizmui laikyti korpuse buvo padarytas žalvarinis žiedas. Jis sąmoningai buvo padarytas per aukštas, o paskui rankomis sušlifuotas iki idealaus tikimo – dabar žiedas laiko mechanizmą jo vietoj, o pats žiedas yra laikomas užsukto galinio dangtelio.

Darant visus šiuos darbus sprendžiau klausimą, ką daryti su ciferblatu. Turėjau minčių gal užsakyti vienetinio ciferblato padarymą… arba tiesiog nesukant daug galvos panaudoti standartinį, kurį gavau kartu su korpusu. Bet tada pastebėjau parduodamą Waltham Elapsed Time (tiksliau Waltham Type W12 Model 22222-S-ET-12 8 Day) ciferblatą ebėjuje. Jis skirtas laikrodžiui matuojančiam praėjusį skrydžio laiką (bent kiek aš tą suprantu). Šis laikrodis buvo naudotas Grumman F9F Panther.

Mintis man patiko. Viena vertus „Elapsed Time“ ant ciferblato primena ‚memento mori‘. Kita vertus, yra tame nemažai ironijos, kad laikrodyje, kurio mechanizmas buvo skirtas naudoti tarybiniuose naikintuvuose, ciferblatas yra nuo amerikietiško oponento :)

Prie ciferblato (į jame jau buvusias skyles) įklijavau mažyčius varžtukus tam, kad jis atrodytų lyg būtų prisuktas prie mechanizmo (kaip būna padaryta aviaciniuose laikrodžiuose).

Kas dar?

Keletas smulkmenų.

Karūnėlė (prisukimo galvutė?): Bandžiau rasti kitą karūnėlę, bet galutiniame rezultate panaudojau tą, kuri atkeliavo su korpusu – įklijavau į ją velenėlio prailginimą, kuris savo ruožtu užsisuka ant lairodžio prisukimo velenėlio. Nors B-uhr brėžiniai (kuriuos galima rasti internete) nurodo, kad B-uhr karūnėlės dydis turėtų būti 10mm, tačiau faktiškai visi B-uhr, kurių nuotraukas galima rasti internete, turėjo karūnėles ~12mm skersmens ir man nepavyko rasti pirkti tokio skersmens karūnėlės, kuri būtų tikus.

Rodyklės: Vėlgi, ieškojau tinkamų ciferblatui rodyklių (net bandžiau jas pritaikyti nuo (kito) 8 dienų aviacinio laikrodžio), bet galų gale nusprendžiau naudoti (modifikavus) tas, kurios buvo baziniame laikrodyje. Aš nesu visiškai jomis patenkintas, nes nors ilgis yra tobulas, bet mano galva, jos kiek per siauros. Minutinės ir valandinės rodyklių skyles teko padidinti idant jos tiktų, o sekundinė rodyklė buvo prilipdyta prie tos rodyklės, kuri buvo ant mechanizmo (vėlgi juvelyrine epoksidine derva). Rodyklės nudažytos baltai nagų laku :) Sekundinė turi raudoną nosį :D

Ir paskutinis dalykas – dirželio sagties forma pakeista. Ji buvo vadinamojo prie-V stiliaus (šešiakampė), kas mano galva nelabai derėjo prie laikrodžio, tai aš nušlifavau šonus tiesiai (kad sagtis būtų keturkampė).

Baigus projektą turiu pripažint, kad yra gana nemažai dalykų kuriais aš nesu iki galo patenkintas šiame laikrodyje… ir nemažai trūkumų (apie kuriuos žinau tik aš vienas – kiti jų nemato ir nepastebi, bet man jie bado akis). Tačiau bendrai imant projektas buvo išties įdomus ir sudėtingas ir galutiniu rezultatu aš esu labai patenkintas :D

 

Svoris: 176g (su apyranke).

_______________________________________

* Šveicariški laikrodžių mechanizmai tradiciškai matuojami prancūziškomis linijomis (ligne); 1 linija = ~2.26mm.

** Šatonai – auksiniai ar žalvariniai žiedai įstatyti į mechanizmo plokštes (tiltus), į kuriuos savo ruožtu statosi rubinai.